- tėvonis
- tė́vonis (-ies) scom. (1) K.Būg, BŽ68, NdŽ, -ė smob. (1) KŽ, tėvonìs (-iẽs) sm. (3a) KI385, P.Aviž, Š, DŽ, NdŽ, scom. (3a) K, Rtr, -ė̃ smob. (3a) [K], KŽ, tė́vonis sm. (1); R, MŽ, N, -ė smob. (1) NdŽ, tėvonìs (3b) NdŽ, tėvõnis, -ė smob. (2) SchG124, KŽ, Rtr 1. KlM163, H, R, MŽ, N, KBII103, K, Ls, Amb, BzBkXVIII243, K.Būg, J.Jabl, M, Rtr, BŽ68, DŽ tėvų ar giminaičių turto paveldėtojas, tėvainis: Tėvonių̃ teisė NdŽ. Ne jo artimieji ir ne gentys, ne giminės yra paveldėję jo turtą – mes tėvonys, mes jo palikuonys, mes visi esam jį pasidalinę rš. Ogi ir buvo tam patim kieme bagota merga, teip jau tėvonė gero ūkio prš. Idant mes per tą pačią malonę teisūs ir tėvonimis pastotumbime VlnE8. Kursai iš tavo kūno rasis, tas bus tėvonis tavo BB1Moz15,2. Ir šitai sūnus šeimynos mano bus tėvonis mano BB1Moz15,3. Tai tėvonis, eikim, užmuškim jį ir jo tėviškę sau imkim RBMt21,38. Kolei tė́vonis yra nepilnametis, jis nieku nesiskiria nuo tarno brš. | bažn.: Tavo kūdikiu ir tėvonimi tavo dangaus lobių stojosi Mž113. Žmogus… stojosi tėvonimi gyvatos ir amžinojo išganymo MT78. Džiaukitės, dangaus tėvonys Ns1857,4. 2. DŽ1 tėvonijos valdytojas: Pirmąjį stalą sudaro pati tėvonė su dukterimis ir svečiais M.Katk. 3. paveldimas ar paveldėtas kartu su tėvonija, nelaisvas žmogus: Tėvonimis vadindavo žmones neliuosus A.Janul. Tėvonys negalėjo liuosai palikti savo žemės A.Janul. 4. DŽ, NdŽ seniausiasis iš giminės: Tos bendruomenės būta valdoma kai kokių tėvonių Vr.
Dictionary of the Lithuanian Language.